lt
lt

Žmogaus poreikius atitinkanti architektūra: netipinių sprendimų privalumai

Šis įrašas kviečia permąstyti šiuolaikinės architektūros standartus ir įsigilinti į žmogaus poreikius atitinkančius, netipinius sprendimus. Aptariama, kaip dažnai dominuojanti vizualinė estetika pamiršta individualumą, prieinamumą ir tikrąjį žmogaus gyvenimo būdą. Pristatomi inovatyvūs pavyzdžiai – nuo „The Flat House“ Jungtinėje Karalystėje iki Berlyno „Baugruppen“ iniciatyvų – kurie įrodo, kad tvari, lanksti ir įtrauki architektūra gali tapti nauju kokybės standartu.

5/27/20252 min skaitymo

Šiuolaikinėje architektūroje dažnai dominuoja vizualiai patrauklūs, bet žmogiškai nejautrūs sprendimai. Iš pirmo žvilgsnio estetiški fasadai neretai slepia aplinką, kurioje pamirštamas tikrasis žmogus – ypač tas, kuris neatitinka „vidutinio“ modelio. Bet ar toks modelis apskritai egzistuoja?

Tipiniai namai dažnai grindžiami standartizacija, ekonominiu efektyvumu ir normatyvais, kartais – trumpalaikėmis estetikos madomis, išpopuliarintomis socialinių tinklų (pvz., Pinterest) kultūros. Nors vizualiai patrauklūs, tokie sprendimai dažnai ignoruoja individualius poreikius, lankstumą ar santykį su kasdienybe. Kaip pažymi Schneider ir Till (2007), tokie būstai riboja gyvenimo būdų įvairovę. Steinfeld ir Maisel (2012) priduria – dažnai pamirštamas prieinamumas ir universalumas, svarbūs kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar gebėjimų.

Netipiniai namai – tai ne taisyklių laužymas, bet žmogui jautrus, lankstus požiūris. Jie pasižymi ekologinėmis inovacijomis, prisitaikymu prie skirtingų fizinių, kultūrinių ir socialinių poreikių, taip pat autonomiškumu, moduliarumu ar parametriniu dizainu (Vale & Vale, 2000). Šie sprendimai kyla iš gyventojų gyvenimo būdo, o ne bando jį įsprausti į iš anksto nustatytą formą.

Kaip pabrėžia Gehl (2010), būtent tokie – „netipiniai“ – sprendimai kuria gyvybingas, žmogaus mastelio aplinkas. Priešingai nei monotoniški masinės statybos kvartalai, jie ne tik tenkina funkcinius poreikius, bet ir stiprina vietos tapatybę, bendruomeniškumą ir socialinį audinį.

„The Flat House“ (JK, Practice Architecture)
Tvarių medžiagų eksperimentas – namas iš vietinių kanapių pluošto, sukurtas bendradarbiaujant su ūkininkais. https://www.archdaily.com/931730/flat-house-practice-architecture-plus-material-cultures

„Baugruppen“ projektai Berlyne – tai bendruomeninio būsto iniciatyva. Šie projektai išsiskiria tvarumu, architektūriniu lankstumu ir gyventojų įsitraukimu į projektavimo procesą. https://www.archdaily.com/998430/baugruppe-d2-ifub-star

Mano profesinis kelias prasidėjo Gallaudeto universitete JAV, kur architektūriniai sprendimai kyla ne iš normatyvų, bet iš tikrų žmonių istorijų. Dirbu taip, kad kiekvienas projektas – mažas ar didelis – būtų jautrus, lankstus ir gyvas. Laikausi normų, bet ieškau gilesnio ryšio – ten, kur prasideda tikras supratimas apie žmogų.

Kaip yra sakęs Steve Jobs:„Dizainas – tai ne tik tai, kaip jis atrodo ir jaučiasi. Dizainas – tai, kaip jis veikia.“

Todėl netipiniai, įtraukiantys ir tvarūs sprendimai nėra ateitis – jie jau dabar būtini. Ypač Šiaurės Europos kontekste, kur siekiama peržengti vienodumo modelį ir kurti architektūrą, kuri palaiko įvairovę, bendruomeniškumą ir kokybišką aplinką.

Projektavimo formulė tvariems sprendimams:

Tvarumas = Įtrauktis + Lankstumas + Kontekstas + Inovacijos + Medžiagų gyvavimo ciklas

Norint pasiekti šią formulę, būtina:

  • Atsigręžti į netipinius sprendimus, kurie orientuoti į žmogaus patirtį.

  • Rinktis tvarias medžiagas, remiantis gyvavimo ciklo analize (LCA). Tokios platformos kaip One Click LCA padeda įvertinti, kiek CO₂ sukelia įvairios statybinės medžiagos, kiek jos perdirbamos, ilgaamžės ir atsparios klimatui.

Pavyzdžiai tvarių medžiagų: